Atvykęs į sandėlį, Jamesas aptiko devynias kruopščiai pažymėtas dėžes, prikrautas įvairiausių literatūros kūrinių. Tarp daiktų jis rado ir seną, 1972 metais darytą fotografiją. Joje po medžiu sėdėjo dvi paauglės merginos, o kitoje nuotraukos pusėje buvo užrašyti vardai „Margaret ir Ellie“. Pridėtame laiške slypėjo netikėta paslaptis: paaiškėjo, kad Eleanor jaunystėje buvo artima Jameso septyniasdešimt trejų metų močiutės Margaret draugė. Laiške moteris taip pat papasakojo apie seniai įvykusį konfliktą, kilusį dėl patarimų santuokos klausimais. Būtent šis nesutarimas prieš daugelį dešimtmečių sugriovė jų draugystę ir privertė abi moteris pasukti skirtingais gyvenimo keliais.
Norėdamas išsiaiškinti šią netikėtą savo šeimos praeities istoriją, Jamesas nusivežė laišką ir senąją fotografiją į močiutės Margaret namus. Jis paprašė jos papasakoti apie Eleanor ir jųdviejų kadaise puoselėtą draugystę. Perskaičiusi laišką, Margaret patvirtino, kad jaunystėje jos iš tiesų buvo labai artimos. Ji taip pat prisipažino, kad jų santykiai nutrūko po skaudaus nesutarimo, susijusio su jos santuoka. Šis pokalbis padėjo Jamesui suprasti, kodėl Eleanor nusprendė palikti jam būtent knygų kolekciją. Netrukus vaikinas grįžo į sandėlį, pasiėmė visas devynias dėžes ir nugabeno jas tiesiai į močiutės namus, kad kartu galėtų apžiūrėti ir išsaugoti šį neįprastą palikimą.
Pradėjus išpakuoti dėžes, Margaret dėmesį patraukė nedidelė mėlyna knyga kietais viršeliais. Jos nugarėlė buvo sutaisyta lipniąja juosta, o vidinėje viršelio pusėje puikavosi ranka parašyta dedikacija, pasirašyta vardu „Maggie“. Vos pamačiusi šį užrašą, moteris atpažino knygą iš savo jaunystės. Vartydama pageltusius puslapius, ji aptiko daugybę paraštėse paliktų pastabų, pabrauktų sakinių ir ranka rašytų komentarų. Tai buvo mintys, kuriomis abi draugės dalijosi dar būdamos jaunos, kai kartu skaitė knygas, aptarinėjo gyvenimą ir kūrė ateities svajones. Kiekvienas puslapis saugojo mažą jų kadaise buvusios draugystės dalelę.
Vėliau Eleanor dukra kreipėsi į Jamesą, prašydama grąžinti vertingą knygų kolekciją arba ją parduoti, tačiau vaikinas atsisakė. Jam šis palikimas reiškė kur kas daugiau nei pinigus, todėl jis nusprendė visas knygas palikti močiutės Margaret namuose. Jamesas ir Margaret toliau kartu skaitė mėlynąją knygą, vartė puslapius su senais užrašais ir prisiminė istorijas, kurios ilgus dešimtmečius buvo likusios neišsakytos. Visa devynių dėžių kolekcija taip ir liko saugoma Margaret namuose – ne vien kaip vertingų retų leidinių rinkinys, bet ir kaip ypatingas dviejų moterų jaunystės draugystės prisiminimas, kurį Eleanor po daugelio metų netikėtai sugrąžino į savo senosios bičiulės gyvenimą.